Šiuolaikinės muzikos koncertas „Koreliacijos“
Styginių kvartetas „Chordos“:
Programoje pinasi skirtingų šalių, kartų, kūrybinių praktikų ir temų įvairovė. Kokius ryšius galime įžvelgti tarp praeities ir dabarties, tarp skirtingų žmonių arba individo ir kosmoso? Ar didelis atotrūkis tarp rimties ir žaidimo? „Koreliacijos“ klausytojams siūlo skirtingų ir tuo pačiu į visumą sujungiančių įspūdžių spektrą, kuriame svarbiausiu metauždaviniu klausytojams tampa kelionė savos pasaulio sandaros suvokimo link.
Koncerte skambės kompozitoriaus Arūno Navako kūrinys „Service Book“ (2004 m.). Anot paties kompozitoriaus, jį labiausiai domina riba tarp skirtingų stilių ir žanrų, tonalumo ir atonalumo, to, kas modernu ir tradiciška. Kaip A. Navako kūrybą apibūdina muzikologė Asta Pakarklytė, kompozitoriui būdingas „nesugadintas“ ir nedirbtinis sąskambių švelnumas bei atpalaiduojanti ramybė. Kiekvienas jo kūrinys – lyg vienas platus, didelis konsonansas, skambantis ir besiformuojantis vis kitais pavidalais.
Mariaus Baranausko „HH objektas“ (2023 m.) klausytojus panardins į nežemiškus įvaizdžius ir sąskambius. Kūrinys atspindi kosminį objektą, kuris susidaro jaunų žvaigždžių formavimosi periodu ir turi įspūdingą, unikalią, simetrišką struktūrą. Šio objekto fiziniai parametrai ir vizualinės idėjos virsta muzikine forma, tembrais, ritmais bei kitais garsiniais elementais. Kartu, kaip teigia kompozitorius, tai – užgimimo, pradžių pradžios ir jos skleidimosi metafora.
Koncerte bus atliekamos ir kompozicijos, sukurtos legendinio amerikiečių „Kronos Quartet“ projektui „Fifty for the Future“. 2015 m. parašytas serbų kompozitorės Aleksandros Vrebalovos kūrinys „My Desert, My Rose“, anot autorės, yra lyg keturių žmonių kelionė. Prasidėjusi skirtingose vietose po ilgų ieškojimų, netikėtų susidūrimų tarpusavyje, ji baigiasi vienoje erdvėje, laike ir kalboje.
UNESCO apdovanojimą pelnęs olandų kompozitorius Merlijn Twaalfhoven per daugelį metų vykdė muzikos ir teatro projektus su skirtingomis bendruomenėmis, „karštuose“ pasaulio taškuose arba gamtoje. Dabar jis save vadina kompleksiškų socialinių problemų kūrybiniu tyrėju. Koncerte atliekamas jo kūrinys „Play“ (2016 m.) sujungia klausytojus ir atlikėjus bendrai muzikinei praktikai. M. Twaalfhoven sako: „Per amžius (ir dabar už koncertinių salių ribų) muzika buvo pati efektyviausia priemonė sujungti skirtingus žmones, kartu kurti, dalyvauti, žaisti. Šiandien mūsų visuomenė fragmentuota ir susiskaldžiusi. Ar muzikantai gali prisidėti prie naujų ryšio ir bendruomenės formų kūrimo?“