Kai prieš keletą šimtmečių Sapiegų rūmuose šurmuliavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukštuomenės gyvenimas, menas buvo neatsiejama rūmų šeimininkų ir jų svečių kasdienybės bei turtų dalis. Nuo 2024 m. pavasario lankytojus kviečiantys šių laikų Sapiegų rūmai kultūra praturtins jau visų norinčiųjų gyvenimus.
Naujam gyvenimui prikelti Sapiegų rūmai siekia tapti ryškia ir gyvastinga Vilniaus kultūrinio žemėlapio vieta, kuri įkvepia ir visoms visuomenės grupėms suteikia galimybę plėsti kultūrinį akiratį išskirtinėje aplinkoje. Savo veiklomis Sapiegų rūmai aktualizuoja paveldo išsaugojimo ir pritaikymo šiuolaikiniam gyvenimui klausimus, kuria atvirą ir darnų santykį su bendraminčiais kultūros, meno bei mokslo srityse, mezga ryšius su partneriais ir miesto bendruomenėmis. Rūmų erdvės pritaikytos ne tik menui ir kitiems artefaktams eksponuoti, bet ir įvairiems renginiams, todėl lankytojai kviečiami sugrįžti ne kartą. Rūmuose veiks kavinė, skaitykla, pirmame aukšte bus galima lankytis nemokamai.
Sapiegų rūmai yra reikšmingas architektūros, dailės ir istorijos paminklas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir bažnyčios ansamblio, vėliau – ligoninės statinių ar karinio komplekso dalis. Tokių unikalių baroko epochos architektūros ansamblių regione išliko vos keli. Sapiegų rūmų praktinė paskirtis ir simbolinė reikšmė vis keitėsi. XVII a. pabaigoje ir kelis pirmuosius XVIII a. dešimtmečius, įdomiu ir sudėtingu valstybės istorijos laikotarpiu, tai buvo prašmatni didikų užmiesčio rezidencija. Per ilgus gyvavimo amžius rūmai buvo karo įrankis, mokykla, trofėjus ir prieglobstis; ilgą laiką juose veikė ligoninė, o sovietmečiu pastatas buvo įtrauktas į karinį kompleksą. Pastaruosius tris dešimtmečius pastatas stūksojo visiškai tuščias. Po kruopščių tyrimų ir ilgų paveldo restauravimo darbų atėjo laikas, kai rūmuose palengva vėl atgimsta kultūros kupinas gyvenimas.
Kuruoti Sapiegų rūmus patikėta Šiuolaikinio meno centrui – jau tris dešimtmečius aktyviai veikiančiai didžiausiai šiuolaikinio meno institucijai Baltijos šalyse. Kaip ir ŠMC, Sapiegų rūmai nėra muziejus ir nekaups meno kūrinių kolekcijos, bet sieks savo veiklomis atliepti įvairius nuolat besikeičiančios tikrovės reiškinius bei istoriją, kuri yra neatsiejama dabarties dalis. Naujiesiems rūmų šeimininkams rūpi, kad rūmuose vykstančiose parodose, koncertuose ir kituose renginiuose šiuolaikinis menas pintųsi su praeities kūriniais. Čia lankytojams sudaroma galimybė susitikti su šiuolaikinio meno, literatūros, muzikos, kino kūrėjais ir nuolat domėtis vis naujai prabylančia pačių rūmų ir jų aplinkos istorija.
Nors Sapiegų rūmai išgyveno dideles transformacijas ir turėjo daugybę šeimininkų, jiems prigijęs pavadinimas siejasi su jų statytoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karvedžiu Kazimieru Jonu Sapiega (1637–1720) ir priklausymu Sapiegų giminei – žinomiems mokslo ir kultūros mecenatams. Pagal rūmų restauravimo koncepciją buvo atkurta Sapiegų laikų puošyba ir erdvių tūriai. Šių dienų Sapiegų rūmai yra neatsiejami nuo mūsų laikų visuomenės įsitraukimo bei profesionalų darbo, siekiant pastatą išsaugoti, tyrinėti, suteikti jam naują paskirtį ir grąžinti į miesto gyvenimą. Todėl šiuolaikiniuose Sapiegų rūmuose lankytojai kviečiami susipažinti su ilgu – ir kartais painiu – rūmų keliu per įvairių šeimininkų, istorikų, archeologų, architektų, restauratorių rankas.
Šiandienos Sapiegų rūmuose puoselėjamos vertybės – kūrybingumas, dėmesys paveldui, darna, atvirumas ir tarptautiškumas, o komandos tikslas – ilgainiui paversti Sapiegų rūmus tarptautinio lygio kultūros erdve, ugdančia pagarbą istorijai ir sudarančia sąlygas megztis originaliam kultūros paveldo ir šiuolaikinio meno dialogui.
