„Užuovėja“

Andrius Arutiunian, Vytautas Balčytis, Giulia Crețulescu, Bojana Cvejić & Lennart Laberenz, Vladas Drėma, Ulrik Heltoft, Alexander Kluge, IC-98 & Kustaa Saksi, Mindaugas Lukošaitis, Marianna Maruyama, Petras Mazūras, Domas Noreika, Rita Olšauskienė, Alina Popa, Miljohn Ruperto, Iza Tarasewicz, Gintautas Trimakas, Peter Wächtler, Darius Žiūra, Yen Chun Lin & Gediminas Žygus.

PARODOS ATIDARYMO PROGRAMOJE: Florin Flueras, Yen Chun Lin ir Gediminas Žygus

Edgaras Gerasimovičius, Virginija Januškevičiūtė

Pirmoji Sapiegų rūmų paroda siekia prakalbinti istorinio pastato erdvę – naująjį Šiuolaikinio meno centro padalinį Vilniaus Antakalnyje – ir klausia, ką reiškia šiuolaikinio meno atėjimas į šią erdvę būtent dabar. Paroda švelniu, perregimu sluoksniu užkloja iš dalies restauruotą XVII amžiaus architektūrą ir daugybę kartų perpieštas rūmų erdves. Ji primena, kad dabartinį paveldo supratimą formavo daugybė mums žinomų ir nežinomų jėgų bei balsų, ir siekia atspindėti šiandienos Vilnių persmelkusią miesto, geopolitikos, kultūros ir emocinę atmosferą.

Parodos pavadinimas „Užuovėja“ nurodo į lotynišką įrašą marmuro lentoje virš pagrindinių rūmų durų,  kuris skelbia, kad „iš griuvėsių pakilę didžiuliai rūmai kare pavargusį ramioje taikoje saugos“. Šį įrašą užsakė Kazimieras Jonas Sapiega, vyriausiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadas, pasistatydinęs šiuos rūmus kaip reprezentacinę užmiesčio rezidenciją. Rūmų puošyboje itin svarbią vietą užima šlovingos pergalės ir taikos temos, brandžiajam barokui būdinga erdvės choreografija, gausos ir dorybių alegorijos. Visas užmiesčio rezidencijos ansamblis su parku ir vėliau greta jų iškilusiu trinitorių vienuolynu turėjo byloti apie buvusius ir būsimus didžiojo etmono ir jo įtakingos giminės pasiekimus. 

Tačiau ūmus pilietinis karas, kilęs kaip tik dėl pasipriešinimo Sapiegų dominavimui, planus sugriovė ir šiam šeimininkui rūmai tarnavo labai trumpai. Nepaisant to, marmuro lentoje įrašytos karo ir gijimo temos lydėjo pastatą visą daugiau nei trijų šimtų metų istoriją. Įvairių šeimininkų ir kariuomenių naudoti Sapiegų reprezentaciniai rūmai yra buvę kovos už valdžią įrankiu, trofėjumi, kovos lauku, kariuomenės barakais ir karo ligonine. Po Pirmojo pasaulinio karo Lenkijos valdžia rūmuose įkūrė akių ligų kliniką, o po Antrojo pasaulinio karo čia veikė karo mokykla, kur sovietų armijos kareiviai mokėsi naudotis priešlėktuviniais radarais. 

„Užuovėja“ istoriją pasakoja neįprastu būdu – nevardija kilmingųjų, savininkų, neseka kraujo linija, nepasakoja net apie iškilius dailininkus ir architektus. Vietoje to ji leidžiasi į materijoje įrašytos istorijos ir spekuliatyvių (re)konstrukcijų pasaulį, ieško naujų prasmių architektūroje įkūnytiems afektams. Galbūt šiuolaikinis lankytojas kaip tik ir yra pavargęs nuo karo. Gal čia, šioje parodoje, menininkų užkalbėjimai, meditacijos ir vizijos kuria erdvę pašnekesiui ir užuovėją išbūti situacijose, kuriose būti sunku. Parodos kūriniai pasakoja apie skirtingus išbuvimo būdus. Kone visus juos persmelkia karo ir užuovėjos, ligos ir gijimo, stebuklo ir negandos, pradžios ir pabaigos temos.

Tokiu būdu paroda atsigręžia ir į baroką kaip į neišdildomą įspaudą Vakarų kultūroje palikusį laikotarpį. Barokas Vilniuje – kaip ir daug kur Europoje – iškilo po miestą siaubusių karo negandų, gaisrų ir ligų. Tai trapumą, nepastovumą, šviesos ir tamsos kaitą savaip atradusi epocha. Ji gebėjo ir suteikti ypatingą svarbą žmogaus galiai savo rankomis keisti pasaulį, ir nusižeminus priimti žmogui nepavaldžias stichiškas, miesto veidą ir bendruomenes keičiančias jėgas. Baroko išaukštinta negailestingų pokyčių ir dangiškojo pažado drama nepaliauja rezonavusi su vėlesnių laikotarpių gaisrais ir viltimis.

Paroda veiks iki metų pabaigos, per šį laiką papildoma naujais kūriniais ir naujomis jų konfigūracijomis. 

Parodos kuratoriai: Edgaras Gerasimovičius, Virginija Januškevičiūtė 

Architektūra: Laura Kaminskaitė, Povilas Marozas

Grafinis dizainas: Goda Budvytytė, Vytautas Volbekas 

Koordinavimas: Povilas Gumbis, Paulius Andriuškevičius

Komunikacija: Denisas Kolomyckis, Aistė Račaitytė, Emilija Filipenkovaitė, Giedrė Ivanova

Vertimai: Paulius Balčytis, Alexandra Bondarev, Julija Matulytė

Techninis įgyvendinimas: Vsevolod Kovalevskij, Antanas Dombrovskij, Almantas Lukoševičius,  Ilona Virzinkevič, Matas Šatūnas

Kalbos redagavimas: Dangė Vitkienė, Gemma Lloyd

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba

Projektą remia: Arc Bucharest rezidencija, Rumunijos nacionalinis kultūros fondas

Informaciniai partneriai: JCDecaux Lietuva, 15min.lt, Echogonewrong.com, Artnews.lt

Tekstų vertimai ir redagavimas: Dangė Vitkienė, Alexandra Bondarev, Gemma Lloyd