Renginiai  /   Šiuolaikinės muzikos koncertų serijos PLAYGROUND koncertas: „Chordos“ ir „Fleitų 3“
X
Koncertas

Šiuolaikinės muzikos koncertų serijos PLAYGROUND koncertas: „Chordos“ ir „Fleitų 3“

Skambės Arturo Bumšteino, Liepos Vozgirdaitės, Antono Schukau, Antono Lukoszevieze, Alberto Navicko kūriniai.


Du ansambliai – du tembriniai pasauliai

Šis dvigubas koncertas sujungia du atskirus pasirodymus – programas, kurias parengė styginių kvartetas „Chordos“ ir fleitų trio „Fleitų 3“. Savitų kūrinių klausymosi patirtys čia susilieja per tembro ir atsitiktinumų  tyrinėjimą. 

 

Kompozitoriaus Arturo Bumšteino kūrinyje „Žiūra“, parašytame dviem kvartetams – vieną jų girdime įraše, o kitą gyvai, abu kvartetai naudoja tą  pačią, atsitiktiniais skaičiais suformuotą harmoninę medžiagą, keičiasi tik laisvai pasirenkamų segmentų tvarka. Tokia konstrukcija suformuoja unikalų garso paveikslą – nuolatos lėtai kintantį, tačiau išsaugantį atpažįstamą pavidalą – tarsi žiūrėtum į ugnį, vandens paviršių ar medžių lapiją.

 
Fleitų trio „Fleitų 3“ programoje skambės keturi šiuolaikinės muzikos kūriniai, iš kurių trys dedikuoti būtent šiam ansambliui: Liepos Vozgirdaitės „Hommage à technics“ (2024), Antono Schukau „Éclair emporte moi“ trims fleitoms ir gyvai elektronikai (2024) bei Antono Lukoszevieze „Another time in fragments“ (2025) trims fleitoms ir fiksuotai medijai. Šalia jų skambės ir Alberto Navicko kompozicija keturioms fleitoms ir fonogramai „Blanche t‘a vu“, (2006), kurią kartu atliks ir fleitininkas Vytautas Oškinis. Programoje tyrinėjamos fleitos tembrinės galimybės ir šiuolaikinės atlikimo technikos. Keturios kompozicijos – keturi būdai patirti fleitos tembro plastiškumą ir virsmus. 

 

„Chordos“ ir „Fleitų 3“ programos – ne dvi koncerto dalys, o dvi savitos meninės logikos apraiškos, kurias jungia bendros žiūros ir klausymosi patirtys.



18:00 „Chordos“ atliks Arturo Bumšteino kūrinį (44 min.)
19:30 „Fleitų 3“ atliks Liepos Vozgirdaitės, Antono Schukau, Antono Lukoszevieze ir Alberto Navicko kūrinius (40 min.)


Prodiuseris: „Tarp tylos“

Kuratorius ir koordinatorius: Arnas Kmieliauskas
Partneris: Sapiegų rūmai
Informacinis partneris: LRT Klasika
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė

Plačiau apie kūrinius ir atlikėjus

 

„Žiūra“ dviem styginių kvartetams (2024), 44 min.

 

Styginių kvartetas „Chordos“: Ieva Sipaitytė (smuikas), Vaida Paukštienė (smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Arnas Kmieliauskas (violončelė)



Ši kompozicija sukurta remiantis atsitiktinių skaičių generuojama harmonine medžiaga, kurią kompozitorius rūpestingai paskirstė keturiems styginiams instrumentams. Partitūroje vienam kvartetui nurodyta atlikti dešimties segmentų seką chronologiškai, o antras kvartetas tuos pačius segmentus atlieka kita, atlikėjų kolektyviai pasirinkta tvarka. Abu kvartetai groja vienu metu, klausydamiesi vienas kito ir derindami savo atlikimą, tarp segmentų darydami laisvai pasirenkamas pauzes. Kiekvienas šios kompozicijos atlikimas sukuria naują, unikalią harmoninę struktūrą.

 

Premjeriniame įraše segmentų kvartetų kombinacijos buvo tokios: 1–2, 2–1, 3–5, 4–3, 5–4, 6–7, 7–6, 8–8, 9–10, 10–9.

 

Žodis „žiūra“ lietuvių kalboje reiškia regos pojūtį arba žiūrėjimo aktą. Kūrinio pavadinimas remiasi žiūrėjimo į laužo liepsną metafora – nors liepsna atrodo monotoniška ir nekintanti, fotografijų serijoje atsiskleidžia jos nuolat kintančios, unikalios trimatės formos. Panašus dinamiškumas būdingas ir kitų gamtinių reiškinių – vandens, dūmų, lapijos – paviršiams, kai jie juda nestabiliomis sąlygomis.

 

Glaustai apie atsitiktinius skaičius. Kai kurie iš jų yra tikrai atsitiktiniai, o kiti – pseudoatsitiktiniai. Pastarieji generuojami algoritmiškai ir, nors atrodo atsitiktiniai,  iš tikrųjų yra visiškai nulemti – priklauso nuo trumpos pradinės vertės, vadinamojo pradinio skaičiaus (angl. seed). Norint gauti tikrai atsitiktinių skaičių seką, pasitelkiami fiziniai reiškiniai, kurių prigimtis iš esmės nenuspėjama ir nepriklausoma nuo kompiuterinių algoritmų. Tokie šaltiniai gali būti: atmosferinis triukšmas, šiluminis triukšmas, saulės ar kosminė spinduliuotė, radioaktyvusis skilimas bei kiti išoriniai elektromagnetiniai reiškiniai. Šie vadinamieji „triukšmo įvykiai“ atspindi natūralią entropiją kaip atsitiktinumą generuojančią jėgą. Kai kurios atsitiktinių skaičių generavimo sistemos remiasi atmosferinio triukšmo – gamtinių atmosferos procesų, pirmiausia žaibų iškrovų per audras – matavimais. Pasaulyje kasdien užregistruojama apie 3,5 milijono žaibavimo atvejų (vidutiniškai 40 kartų per sekundę). Šių reiškinių visuma sudaro atmosferinį triukšmą, kurį galima lengvai aptikti paprastu radijo imtuvu – tai baltas triukšmas, dar žinomas kaip radijo statinis triukšmas.


Styginių kvartetas „Chordos“, įkurtas 1997 m., nuo pat pirmųjų koncertinių programų išsiskyrė aiškiai apibrėžtu kūrybiniu tikslu – skleisti bei populiarinti naujausią lietuvių kompozitorių kūrybą Lietuvoje ir už jos ribų, taip pat supažindinti vietos auditoriją su naujausia ir geriausia užsienio autorių šiuolaikine muzika. Nuo pradžių išlaikęs šią misiją, kvartetas „Chordos“ tapo neatsiejama Lietuvos šiuolaikinės muzikos scenos dalimi ir įkvėpimo šaltiniu ne tik publikai, bet ir jaunesnės kartos muzikams.

 



FLEITŲ 3 | Keturi šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūriniai


Programoje – keturių aktyviai kuriančių kompozitorių kūriniai, iš kurių trys skirti būtent ansambliui „Fleitų 3“. Tai – Liepos Vozgirdaitės „Hommage à technics“ (2024), Antono Schukau „Éclair emporte moi“ trims fleitoms ir gyvai elektronikai (2024) bei Antono Lukoszevieze „Another time in fragments“ (2025) trims fleitoms ir fiksuotai medijai. Ketvirtajam kūriniui – Alberto Navicko kompozicijai „Blanche t’a vu“ (2006) keturioms fleitoms ir fonogramai – prie trio prisijungs fleitininkas Vytautas Oškinis. 

 

Programa sudaryta siekiant atskleisti fleitos tembrines galimybes ir šiuolaikines atlikimo technikas, sąmoningai atsisakant tradicinio fleitos skambesio normų. Ansamblis kviečia klausytoją iš naujo pažvelgti į fleitos tembro moduliacijų galimybes, įsigilinant į trijų monochromiškų instrumentų tarpusavio sąveiką.

 

„Fleitų 3“ – tai fleitų trio, suburtas iš aktyviai šiuolaikinės ir improvizacinės muzikos scenoje kuriančių bei koncertuojančių atlikėjų: Kristupo Vinco Giko, Salomėjos Kalvelytės ir Mėtos Gabrielės Pelegrimaitės-Kaupinės. Ansamblis nuosekliai tyrinėja platų garsinių išraiškos priemonių spektrą, kurdamas savitus sonorinius efektus, leidžiančius atskleisti daugiasluoksnę ir įvairiakryptę, iš pirmo žvilgsnio homogeniškų instrumentų garsinę tapatybę. 

 

Trio koncertinės programos išsiskiria stilistine įvairove – jose organiškai dera šiuolaikinė akademinė muzika su ansamblio narių parengtomis struktūrizuotomis improvizacijomis. „Fleitų 3“ pasirodymuose tradicinė fleitos tembrinė kokybė peržengiama: ji transformuojama į sudėtingas garsines struktūras. Pasitelkę šiuolaikinėms grojimo technikoms būdingą išraiškų arsenalą, trio nariai kuria subtiliai modeliuojamas garsines erdves, kuriose kontempliatyvus, ambientinis skambesys palaipsniui virsta aštriomis tembrinėmis įtampomis – virštoniais, disonansais bei ekspresyviais, kartais šaižiais proveržiais, sukuriančiais dinamišką ir netikėtą klausymosi patirtį.

 

„Fleitų 3“ – vienintelis Lietuvoje improvizacinės šiuolaikinės muzikos fleitų trio. Ansamblio veikla ne tik praturtina Lietuvos šiuolaikinės muzikos kontekstą, bet ir siūlo kokybišką alternatyvą klausytojams, ieškantiems naujų garso patirčių.

 

 

Trio yra pasirodęs festivaliuose „Vilnius Jazz“, „Druskomanija“, „Muzika Erdvėje“, koncertų cikle „Improdimensija“, bendradarbiavo su kūrėjais ir atlikėjais kaip „Twenty Fingers Duo“, Alina Orlova, Liudas Mockūnas, Marijus Aleksa ir kt.