Renata Dubinskaitė (mecosopranas)
Jonė Punytė-Svigarienė (fortepijonas)
Didžioji koncerte skambėsiančių dainų dalis sukurta šiuolaikinių lietuvių moterų kompozitorių – jose perteikiamos stiprios emocinės ir dvasinės būsenos bei autores jaudinantys pasakojimai ir temos. Ši programa, „Paukštės giesmė“, įkvėpta Lietuvos pamario krašto sakmės apie tragiško likimo moterį-paukštę ir šios istorijos pagrindu sukurto spektaklio, kuriame skamba Ramintos Šerkšnytės dainų ciklas „Saulos dainos“. Kur veržiasi skristi ši paukštė? Ką ji šaukia saulei ir dangui? Ir kas sulaiko motinos širdį žemėje, amžinuose žmonių varguose? Jos godos dėl savo vaikų ir viso pasaulio yra skausmingos, bet kartu ir šviesios, pilnos vilties.
Šis šauksmas aidi ir Dalios Raudonikytės kompozicijoje šv. Augustino žodžiais. Ko ji ilgisi: dieviškos šviesos, pasigailėjimo ar meilės? Greta šių dramatiškų ir ekspresyvių kūrinių, Zitos Bružaitės ir Loretos Narvilaitės dainos panardina į kontempliatyvias būsenas poetiškuose žiemos paveiksluose, nutapytuose sniego atspalviais. Tačiau abiejų šių autorių žiema taip pat persmelkta stipraus ilgesio, kuriame susipina nostalgija, melancholija ir laukimas, kada kartu su gamta vėl atgims jausmai.
Programą papildo ir vyrų kompozitorių kūriniai, piešiantys išraiškingus moterų paveikslus ir perteikiantys moters jausmus jos pačios lūpomis. Senojo Testamento tekstų įkvėptas Anatolijus Šenderovas kuria Sulamitos – paslaptingos Rytų gražuolės, Mylimosios ir Sužadėtinės prototipo – portretą, kuriuo sakralizuojama dvasinė ir kūniška meilė. Ji aistringai šaukia savo Mylimąjį pačiais gražiausiais vardais.
Kaip kontrastas šiam moters paveikslui – Algirdo Martinaičio kompozicija, šaržo ir grotesko kalba pasakojanti apie jausmų audras jaunos merginos širdyje, kurioje kaunasi susikurti idealai ir kylantys dar nepažinti geismai.
Programa „Paukštės giesmė“, sutelkdama dėmesį į moters išgyvenimų pasaulį ir kūrybinės raiškos būdus, reflektuoja skirtingas meilės, motinystės, ilgesio, būties trapumo patirtis. Jos atsiskleidžia muzikos santykyje su mitologijos, folkloro, religijos ir poezijos įvaizdžiais bei pasakojimais.
Koncertas skiriamas šiais metais jubiliejus švenčiantiems kompozitoriams: Anatolijui Šenderovui (80 m.), Loretai Narvilaitei (60 m.) ir Ramintai Šerkšnytei (50 m.).
Koncerto programa:
Raminta Šerkšnytė (1975)
„Saulos dainos“ (2004), Albinos Žiupsnytės žodžiai
I Saulos lopšinė
II Pasaka
III Lopšinė
IV Malda
V Rečitatyvas
VI Šauksmas
VII Rauda
Loreta Narvilaitė (1965)
„Sniegas“ (2000), Henriko Radausko žodžiai
„Žiemos moteris“ (2025), Leonardo Gutausko žodžiai
„Ruduo Palangoje“ (2022), Sigito Gedos žodžiai
Anatolijus Šenderovas (1945–2019)
„Sulamitos giesmės“ (1992), „Giesmių giesmės“ tekstas hebrajų kalba
I giesmė
II giesmė
Zita Bružaitė (1966)
Sonetas VII „Žiemos pasaka“ (2007), Henriko Radausko žodžiai
Dalia Raudonikytė-With (1970–2018)
„You Enlightened Me“ (2016), misterija, šv. Augustino tekstas
Algirdas Martinaitis (1950)
„Meilės eliksyras“ (2025), Marcelijaus Martinaičio žodžiai
Mecosopranas RENATA DUBINSKAITĖ studijavo dailės istoriją ir teoriją Vilniaus dailės akademijoje, 2011 m. apsigynė menotyros daktaro disertaciją. 2015 m. baigė solinio dainavimo bakalauro studijas Lietuvos, muzikos ir teatro akademijoje ir 2023 m. magistro studijas Vytauto Didžiojo Universiteto muzikos akademijoje pas prof. Vladimirą Prudnikovą. Savo barokinį vokalą R. Dubinskaitė nuolat tobulina Bolonijoje pas profesorių Fernardo Cordeiro Opa.
R. Dubinskaitė yra pagrindinė tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ solistė, šio ansamblio ir Kretingos senosios muzikos festivalio prodiuserė, taip pat dueto „Duo Barocco“ dainininkė ir koncertinių programų kūrėja. 2023 m. ji įsteigė naują senosios muzikos ansamblį „Lux Maris“, kuriame kuruoja senosios muzikos programas įvairioms atlikėjų sudėtims.
2021 m. dainininkės solinį diską „Barbara Strozzi. La voce sola“ išleido įrašų kompanija „Brilliant Classics“ (Nyderlandai). Kritikų puikiai įvertinti įrašai transliuoti „BBC Radio“, „France Musique“, JAV ir Australijos radijo programose. Su ansambliu „Canto Fiorito“ ji dainavo solo rečitalius ir koncertines programas Stokholme, Briuselyje, Namiūre, Osle, Trondheime, Zalcburge, Vienoje, Braitone, Rostoke ir kituose Europos miestuose. Nuo 2019 m. R. Dubinskaitė dainuoja su Namiūro kameriniu choru (Belgija) ir senosios muzikos ansambliu „Cappella Mediterranea“ operų pastatymuose ir koncertuose prestižinėse Europos koncertų salėse, tokiose kaip Karališkoji Versalio koplyčia, Briuselio „Bozar“, Paryžiaus „RadioFrance“ salė, Liono auditorija ir kt. Dainininkė yra sukūrusi ne vieną vaidmenį įvairiose Baroko operose.
R. Dubinskaitė yra sukūrusi Holoferno vaidmenį Antonio Vivaldi oratorijos sceniniuose pastatymuose (režisierius Gintaras Varnas, 2014, 2023), nimfos vaidmenį Luigi Rossi operoje „Užburtoji pilis“ (su ansambliu „Cappella Mediterranea“, Dižonas, Nansi ir Versalis, 2020–2021), Česonijos vaidmenį Giovanni Maria Pagliardi operoje „Kaligula“ (su ansambliu „Le Poeme Harmonique“, 2015) ir nemažai kitų baroko operos vaidmenų.
Pianistė JONĖ PUNYTĖ baigė fortepijono specialybę Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje ir meno aspirantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). 2001–2006 m. stažavosi Štutgarto aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje, o 2004–2006 m. Trosingeno aukštojoje muzikos mokykloje studijavo hammerklavier – autentiško senojo fortepijono – atlikimo subtilybes. Nuo 2022 m. tęsia doktorantūros studijas LMTA. Šiuo metu dėsto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje bei Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje.
Jonė Punytė yra sėkmingai pasirodžiusi ne viename konkurse: kamerinių ansamblių konkurse Vilniuje laimėjo I vietą (2000), Vilniaus I tarptautiniame dainininkų ir koncertmeisterių konkurse – II vietą (2005), VI tarptautiniame Franzo Schuberto ir moderniosios muzikos konkurse Grace – I premiją ir specialų prizą už geriausiai atliktą šiuolaikinį kūrinį Lied kategorijoje (su dainininke Wakako Nakaso, Austrija, 2006). Dalyvavo festivaliuose Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, grojo su LMTA ir Vytauto Didžiojo universiteto orkestrais. Atlikėja daug dėmesio skiria šiuolaikinei bei kamerinei muzikai, ypač Lied (dainos) žanrui.