Renginiai  /   Lietuvos baroko Horacijus: Sarbievijaus poezija ir jo laikų muzika
Renginys

Lietuvos baroko Horacijus: Sarbievijaus poezija ir jo laikų muzika

Lapkričio 13 d. 19 val. Sapiegų rūmų Didžiojoje menėje ansamblis „Canto Fiorito“ pristatys naują koncertinę programą, kurioje Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos skaitymai dera su to paties laikotarpio italų baroko muzika. Italų muzika pasirinkta neatsitiktinai: studijuodamas Romoje Sarbievijus subrendo kaip kūrėjas – Italijos kultūra, antikinė architektūra, skulptūra, dailė ir literatūra turėjo lemiamą reikšmę jo kūrybai. Būtent Italijoje jis parengė ir minėtą poezijos rinkinį.

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2025 m. paskelbė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) ir baroko literatūros metais. Lygiai prieš 400 metų – 1625 m. – Lietuvos jėzuitų auklėtinis ir vienas žymiausių baroko epochos lotyniškai rašiusių poetų išleido rinktinę „Trys lyrikos knygos“, išgarsinusią jo vardą XVII a. Europoje. Europos leidyklose Sarbievijaus rinktinė perleista apie 60 kartų, eilėraščiai versti į įvairias kalbas. Poetą vadino „krikščionių Horacijumi“, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – „Lietuvos Horacijumi“.

 

Sarbievijus remiasi Horacijaus poezija, tačiau antikos motyvus dažnai sieja su bibliniais siužetais: žemiška meilė jo tekstuose virsta dieviškos meilės troškimu. Itin gausu „Giesmių giesmės“ motyvų, išplėtotų į jausmingą religinę lyriką, kurioje Dievas – geidžiamas, laukiamas mylimasis. Ši tendencija ryški ir italų baroko sakralinėje muzikoje. Greta tikėjimo temų Sarbievijaus poezijoje svarbūs ir filosofiniai apmąstymai, persmelkti žemiško gyvenimo laikinumo, barokinės „memento mori“ (lot. atmink, kad mirsi) nuostatos, atsikartojančios ir to meto muzikoje.

 

Koncerte skambės Claudio Monteverdi, Francesco Cavalli, Johanneso Hieronymus Kapsbergerio, Giacomo Carissimi, Chiaros Margaritos Cozzolani, Stefano Landi ir Dario Castello kompozicijos.

 

 

Apie ansamblį

 

Ansamblio meno vadovas Rodrigo Calveyra, gimęs Brazilijoje, išilginę fleitą studijavo pas Conradą Steinmanną Bazelio „Schola Cantorum“, viduramžių muziką – pas Pedro Memelsdorffą Milano „Civica Scuola di Musica“, vėliau baigė korneto studijas Trosingeno aukštojoje muzikos mokykloje. Calveyra yra nuolatinis garsiojo senosios muzikos ansamblio „Cappella Mediterranea“ narys ir dirigento Leonardo Garcia Alarcono asistentas. Kasmet jis sugroja iki šimto koncertų ir baroko operos spektaklių visoje Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Ansambliui „Canto Fiorito“ Calveyra vadovauja nuo 2013 metų. Tai aktyviausias senosios muzikos ansamblis Lietuvoje, taip pat daugiausia atstovaujantis šaliai užsienio festivaliuose. Ansamblio misija – tyrinėti ir atlikti renesanso bei baroko muziką, ypatingą dėmesį skiriant XVII amžiui.

 

Renata Dubinskaitė (mecosopranas) – pagrindinė „Canto Fiorito“ solistė, šio ansamblio ir Kretingos senosios muzikos festivalio prodiuserė, taip pat ansamblių „Duo Barocco“ ir „Lux Maris“ programų autorė ir dainininkė. Baigė dailės istorijos ir teorijos studijas Vilniaus dailės akademijoje, apsigynė menotyros daktaro disertaciją, vėliau baigė solinio dainavimo bakalauro ir magistro studijas pas prof. Vladimirą Prudnikovą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje.

 

Miguel Rincón (liutnia, barokinė gitara) gimė Sevilijoje, studijavo klasikinę gitarą ir liutnią Sevilijos Manuelio Castillo muzikos konservatorijoje, magistrantūrą baigė ESMUC Barselonoje ir  Ciuricho menų universitete. Universalus ankstyvosios muzikos atlikėjas, grojo su žymiais Europos ansambliais ir šiuolaikinės muzikos grupėmis  (flamenko, džiazo, roko ir popmuzikos).

 

 

Koncerto programa:

 

Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640)

„Teateina mano Mylimasis į savo sodą“ (Gg 5, 1)

„Trauk mane paskui save: bėgsime“ (Gg 1, 3)

 

Claudio Monteverdi (1567–1643)

„Pulchra es amica mea“

 

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

„Jo galva – geriausiasis auksas“ (Gg 5, 11),

„Jo rankos – auksiniai lankai“ (Gg 5, 14)

„Praneškite jam, kad silpstu iš meilės“ (Gg 5, 8)

 

Francesco Cavalli (1602–1676)

„O bone Jesu, o Jesu amabilis“

 

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

„Kūdikėlio Jėzaus ir Mergelės Marijos pasikalbėjimas“

„Iškilmių giesmė“ (Gg 1, 4, 5, 6 ir 7 skyriai)

 

Johannes Hieronymus Kapsberger (1580–1651)

„Toccata“

 

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

„Geriausiam Galingiausiam Jėzui“

 

Giacomo Carissimi (1605–1674)

„Domine, Deus Meus“

 

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

„Tavo krūtys yra puikesnės“ (Gg 1, 1)

„Tebučiuoja mane savo burnos pabučiavimu“ (Gg 1, 1)

 

Chiara Margarita Cozzolani (1602–1676/1678)

„O quam bonus es“

 

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

„Žiogui“

 

Stefano Landi (1587–1639)

„Passacaglia della vita“

 

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

„Albertui Turscijui. Apie savo sapnus ir eilėraščius“

 

Dario Castello (1602–1631)

„Sonata seconda“

 

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

„Vėjui“

 

Claudio Monteverdi

„Zefiro torna“

 

 

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba