Menininkė, kino režisierė Ana Vaz gimė Brazilijos Vidurio Vakaruose, kur tebesklando modernistinės Brazilijos sostinės palaidoti vaiduokliai. Vaz filmai aktyvuoja ir kvestionuoja kiną kaip (ne)matomybės meną, kaip priemonę, galinčią keisti žmogaus suvokimą, plėsti jo ryšius ir gebėjimą tapatintis su kitomis gyvybės formomis – tiek nežmogiškomis, tiek vaiduokliškomis. Vaz yra kolektyvo „COYOTE“ – tarpdisciplininės grupės, derinančios ekologijos ir politikos mokslus konceptualiais ir eksperimentiniais formatais – įkūrėja.
„Kinas man yra perspektyvizmo medija, gebanti kurti dalines realybes, konstruoti dirbtinius pasaulius, formas, sudarytas iš begalybės perspektyvų.“ (Ana Vaz, „Filming in the Dark“, iš antologijos „What is Real?“, sud. Andréa Picard, Post-Éditions, 2018)
Pirmasis Vaz ilgo metro filmas „Amerikoje naktis“ („É Noite na América“, 2022) pelnė apdovanojimus Lokarno kino festivalyje, „Festival dei Popoli“ (Italija), „Entrevues Belfort“ (Prancūzija), Santjago tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje FIDOCS.Naujausios personalinės menininkės parodos: „O que aconteceu ainda está porvir“ („Cinema Batalha“, Portas, Portugalija; „Solar“, Vila do Kondė, Portugalija); „É Noite na América“ („Jeu de Paume“, Paryžius, Prancūzija; „Pivô“, San Paulas, Brazilija; „Escola das Artes“, Portas, Portugalija; „High Line Channels“, Niujorkas, JAV). Grupinės parodos: „Do You Believe in Ghosts?“ (24-asis „Prix de la Fondation Ricard“, Paryžius, Prancūzija); „L’ÉCORCE“ („CRAC Alsace“, Altkiršas, Prancūzija); „Shéhérazade, at night“ („Palais de Tokyo“, Paryžius, Prancūzija).
Programa:
Medis (A Árvore), 2022, 20 min. 32 sek.
Filmas sukurtas Bilbao visuomenės ir šiuolaikinės kultūros centro „Azkuna Zentroa“ (Ispanija) parodai „Somewhere from Here to Heaven“, vykusiai 2022 m. spalį –2023 m. balandį. Parodoje dalyvavo skirtingų kartų kino kūrėjai, įkvėpti Bruce’o Baillie’o pasaulio. Kuratorė – Garbiñe Ortega.
Ana Vaz: „2018-ųjų spalį, kupiną didžiulių politinių ir asmeninių permainų, nusprendžiau pradėti filmuoti dienoraštį. Norėjau išsilaisvinti iš kino praktikos kaip nuolatinio projekcijos ir atvaizdavimo pratimo, atrasti gyvą kiną – tokį, kuris atspindėtų neįprastą kasdienybės pusę, viską, kas paprastai lieka už kadro, filmo paraštėse. Norėjau, kad kamera be scenarijaus ir projekcijos taptų mano gyvenimo akimirkų palydove – akimirkų, kurios liktų saugomos celiulioidinėje juostoje iki dienos, kai būtų parodytos. Ji man tapo savotišku vaizdo metabolizmu, kuriame filmavimas yra gyvybiškai svarbus pratimas, o vaizdai – tik energijos (spektrinės, istorinės, emocinės) užfiksavimas. Šis procesas – tarsi apeiga filmo forma, įkvėpta pokalbių su tėčiu. „Medis“ yra filmas-ritualas, filmas apie mano tėvą – menininką, muzikantą ir miško mistiką Guilherme’ą Vazą – žmogų, kuris gyveno ir mąstė paribyje, modernybei fatališkai glemžiantis žemės tautas; žmogų, kuris muziką rašė instinktyviai, kiną laikė savo „dvasiniu tėvu“ ir, svarbiausia, savo gyvenimą pavertė didžiausiu kūriniu.“
Amerikoje naktis (É Noite na América), 2021–2022, 66 min.
Ant lėktuvo formos Brazilijos sostinės sparnų – nekropolis, architektų paverstas oaze – tūkstančiai įkalintų gyvybių ieško prieglobsčio jo soduose. „Amerikoje naktis“ nufilmuotas Brazilijos zoologijos sode, tapusiame prieglobsčiu šimtams gyvūnų, pabėgusių nuo žemės ūkio verslo, urbanizacijos ir užteršto Serado regiono. Kaip naktinė puota, nufilmuota ant pasenusios 16 mm juostos – medžiagos, kurios išlikimui taip pat kyla grėsmė, – ši įtrauki instaliacija užburia gyvūniška magija, persmelkta ekologinio siaubo, laukinės gamtos fikcijos bei dokumentikos, ir griauna nusistovėjusias kino žanrų ribas. Niūraus siužeto filme milžiniškos skruzdėdos ir ūdros, karčiuotieji vilkai, pelėdos ir kapibaros susitinka su biologais, veterinarais, prižiūrėtojais ir gamtos apsaugos pareigūnais. Iššūkiai, kylantys bandant išsigelbėti, susipina į skirtingų perspektyvų voratinklį. Galiausiai kyla klausimas – kas iš tiesų yra belaisviai?
Filmai rodomi originalo kalba su lietuviškais subtitrais.
Bendra programos trukmė – 1 val. 27 min.