Renginiai  /   Gyvenimas klostėse. Baroko įtampos, poveikiai ir judėjimai 
Tarptautinis mokslinis seminaras

Gyvenimas klostėse. Baroko įtampos, poveikiai ir judėjimai 

2024.04.25

Terminas „barokas“ turi daug reikšmių ir jo vartosena laikui bėgant keitėsi. Jis atsirado XVIII amžiuje, siekiant apibūdinti to laikotarpio ir ankstesnio šimtmečio muzikos, architektūros ir tapybos keistenybes, puošnumą ir moralinį nuosmukį. Vėliau šiuo terminu imta vadinti XVII a. meno aspektus, kuriems būdinga dinamiška kompozicija, dramatiški kontrastai ir nepagražintas natūralizmas. XX a. terminai „barokas“ ir „Naujojo pasaulio barokas“ buvo vartojami apibūdinti įvairioms Europos ir Lotynų Amerikos modernizmo ir populiariosios kultūros tendencijoms, kurioms būdingas faktūrų turtingumas, emocinis poveikis ir judesys. Taigi barokas yra ir istorinė epocha, kupina politinių įtampų, ekspansyvaus kapitalizmo, absoliutizmo valdžios, ir tarpistorinis ir tarpkultūrinis būdas dinamiškai ir kartais iššaukiančiai organizuoti materiją, kuris gali turėti apraiškų ir šiuolaikiniame mene ir kultūroje. Kaip šį terminą vartojame ir kaip baroką suvokiame šiandien?

 

Viena vertus, barokas buvo istorinė epocha, kai Europą siaubė karai ir nesutarimai dėl religinių ir teritorinių klausimų, o klimato kaita ir didėjanti naujų prabangos prekių paklausa lėmė užjūrio tautų ir teritorijų kolonizaciją – su katastrofiškomis ir ilgalaikėmis pasekmėmis, kurios iki šiol formuoja mūsų pasaulį ir mąstymo būdus. Tai taip pat buvo sparčių pokyčių ir beatodairiškų eksperimentų mene, filosofijoje ir moksle metas. Istorinis baroko laikotarpis taip pat davė pradžią naujiems formos, materijos ir jų paveikumo apmąstymams, kurie tebedomina istorikus, menininkus ir mokslininkus. XX a. filosofai ir menininkai, tokie kaip Walter Benjamin, Gilbert Simondon, Gilles Deleuze, Henri Michaux, Alejo Carpentier, Édouard Glissant ir Christine Buci-Glucksman prisidėjo prie baroko permąstymo tiek iš istorinės, tiek ir iš šiuolaikinės perspektyvos. Seminaras „Gyvenimas klostėse. Baroko įtampos, poveikiai ir judėjimai“ kviečia apmąstyti tiek istorinį baroko palikimą, tiek jo keliamus iššūkius ir šiandien mums siūlomas galimybes.

 

Seminaras vyks anglų kalba. Detali  programa ir pranešimų santraukos pateikiami žemiau.

Organizatoriai:

Vilniaus dailės akademijos Doktorantūros skyrius, Dailės istorijos ir teorijos katedra, Kopenhagos universitetas, PASS (Praktika grįstų meno studijų centras)  

Bendradarbiaujant su:

Vilniaus dailės akademija (VDA), VDA Skulptūros katedra, Sapiegų rūmais 

Seminaro programa

9:30–9:40 Kava ir sveikinimo žodis

dr. Julija Fomina, Menotyros doktorantūros vadovė, Vilniaus dailės akademija

 

9:40–9:55 Įvadas į seminarą

Mikkel Bogh, dailės istorijos profesorius, Praktika grįsto meno studijų centro direktorius, Kopenhagos universitetas  

 

9:55–10:10 Įžanginis žodis ir trumpas supažindinimas su Sapiegų rūmais

dr. Gintautė Žemaitytė, Sapiegų rūmų vadovė

 

10:10–10:40 Įvadas į Sapiegų rūmų istoriją

Laura Misiūnaitė, Sapiegų rūmų kultūros pažinimo skyriaus vedėja

 

10:40–11:20 Baroko tarptautiškumas: keturi Šv. Dvasios bažnyčios kūrinių atvejai 

Birutė Valečkaitė, menotyros doktorantė, Vilniaus dailės akademija

 

11:20–12:00 Tarp kovos ir linksmybių XVII a. Danijoje: Karaliaus Frederiko III atvejis

Casper Thorhauge Briggs-Mønsted, Menų ir kultūros studijų doktorantas,

Kopenhagos universitetas

 

12:00–12:40 Trikdantis keliavimas: valdžios ir poetinių santykių subversijos baroko vaizdinijoje tarp Europos ir Amerikų 

Mikkel Bogh, meno istorijos profesorius, Praktika grįsto meno studijų centro direktorius, Kopenhagos universitetas

 

12:40–13:40 Pietūs

 

13:40–14:20 Ekskursija po Sapiegų rūmų parodą „Užuovėja“

Virginija Januškevičiūtė, Edgaras Gerasimovičius

Menotyros doktorantai, Vilniaus dailės akademija 

 

14:20–15:00 Infleksija, laukas ir singuliarumas: link formos šiuolaikinio meno praktikose koncepcijos kartu su Gilbertu Simondonu, Gilles’u Deleuzu ir Henri Bergsonu  

Henrik B. Andersen, Skulptūros katedros profesorius, Vilniaus dailės akademija 

 

15:00-15:40 „Su Romos pagalba“: barokas kaip pamoka ir šaltinis Roberto Venturio kūryboje

Kasper Lægring, Naujojo Carlsbergo fondo meno istorijos podoktorantūros stažuotojas,

Orhuso universitetas

 

Kavos pertrauka

 

16:00–16.45 Baroko klostės ir pomirtinis gyvenimas: diskusija su pranešėjais ir auditorija, moderuoja Mikkel Bogh

Internationality of Baroque: Four Cases of Artworks in the Church of the Holy Spirit in Vilnius

Birutė Valečkaitė, PhD fellow, Vilnius Academy of Arts

 

This presentation is based on the author’s recent discoveries of prints of engravings that became examples for several artworks created during the Baroque restoration of the Church of the Holy Spirit in Vilnius in 1750–1770. One of the frescoes, The Vision of St Dominic, the stucco moulding St Dominic, as well as paintings from the altars of St Hyacinth and of Our Lady of the Rosary, were all based on works by famous artists from Antwerp, Augsburg, Rome, and Palermo. Similar engravings were often commissioned by the artists themselves in order to ensure the dissemination of their works. They were easily transported and often copied in Lithuania and other countries. Through cases of these examples, it is possible to talk about the international ‘journeys’ of images, their distinctive interpretations in Vilnius and the mentality of the Baroque population, which is evident in the choice of the primary images and their placement in the late Baroque space of the rebuilt Church of the Holy Spirit.

Between Fight and Fun in 17th Century Denmark: The Peculiar Case of King Frederik III’s Wet Trap Chair

Casper Thorhauge Briggs-Mønsted, PhD fellow, Dept. of Arts and Cultural Studies, University of Copenhagen

 

I take as my starting point a chair from the time of Danish King Frederik III, which is designed to trap the unsuspecting person who sits in it and to empty water into their lap. A colleague and I are currently researching the chair to learn more about its history, and with that in mind, I will introduce it and place it in the context of a wider European court entertainment culture that seems to have always existed somewhere between carefree pleasure and the ever-present threat of future war or the memory of what happened in the past. I suggest that this duality is particularly characteristic of baroque celebrations – two contradictions folded into one another.

Disruptive Travelling: Subversions of Power and Poetic Relations in Baroque Images between Europe and the Americas

Mikkel Bogh, Professor of Art History, Director of Center for Practice-based Art Studies, University of Copenhagen

 

In this presentation I aim to discuss the transformative journeys of a baroque aesthetic, spanning from its origins in Europe to its impact in the Americas. It explores how the baroque’s dynamic and affective qualities not only facilitated the exercise of political, religious, and cultural power in the 17th century but also enabled its evolution into a fluid and subversive force. The paper examines how baroque imagery, initially aligned with counter-reformational agendas, later began to antagonise colonial and other power formations it had been inextricably linked to. By analyzing neo-baroque tendencies in contemporary art, it demonstrates how the baroque aesthetic ‘travels’ across geographical and temporal boundaries, adapting to diverse cultural contexts while maintaining its disruptive potential and giving rise to new poetic relations.

Inflection, Field, and Singularity: Towards a Concept of Form in Contemporary Art Practice through Gilbert Simondon, Gilles Deleuze, and Henri Bergson

Henrik B. Andersen, Professor, Dept. of Sculpture, Vilnius Academy of Arts:

 

This paper, inspired by Deleuze’s book „The Fold. Leibniz and the Baroque” (1993), discusses a concept of form in the philosophies of Gilbert Simondon, Gilles Deleuze, and Henri Bergson, in the context of contemporary art practice. Andersen’s inquiry presents the notions of inflection, field, and singularity as foundational elements that define certain contemporary artistic explorations and processes.

“By means of Rome”: The Baroque as Lesson and Resource in Robert Venturi’s Oeuvre

Kasper Lægring, New Carlsberg Foundation Postdoctoral Fellow in Art History, Aarhus University:

 

When architect Robert Venturi published his “gentle manifesto” Complexity and Contradiction in Architecture in 1966, it not only signalled a critical challenge to the architectural praxis of modernism but also represented an unorthodox and creative view of the legacy of the Baroque. This paper will explore both familiar and overlooked aspects of Venturi’s seminal book, whose mission has not always been fully understood. Hence, despite Venturi’s inspiration from Gestalt psychology, Rudolf Arnheim heavily criticized the book. The paper will focus on Venturi’s understanding of Mannerism and the Baroque as a resource available to the architect, whose ambiguity carries a sense of modernity that transcends attempts at stylistic characterization. An altered and more complex role of the viewer is crucial here.