Edith Karlson „Marš!“

Per ištaigingas barokines Sapiegų rūmų erdves žygiuoja hibridinių būtybių kariauna – besimainančios figūros kažkur eina arba nuo kažko bėga, tačiau aplinkybės lieka neaiškios. Parodos turinį daugeliu aspektų įkvėpė dabartinė pasaulio būklė – karų ir krizių chaosas, kai žmonės atsiduria situacijose, kurių nepasirinko ir su kuriomis nesutiko, tačiau turi prisitaikyti, kad išsaugotų sveiką protą.

Prisitaikymas – vienas parodos raktažodžių. Karlson žavisi žmogaus gebėjimu prisitaikyti: net kai atsiduriame bauginančiose ir nepriimtinose situacijose, laikui bėgant sugebame prisitaikyti, judėti toliau ir daryti tai, ko niekada nemanėme galėsiantys. Parodoje prisitaikymas suvokiamas kaip išlikimo mechanizmas, bet kartu ir kaip gąsdinantis paradoksas – mes priimame tai, kas anksčiau atrodė nepriimtina. Išgirdę komandą „Marš!“, akimirksniu žygiuojame nurodyta kryptimi, rankose laikydami įduotus ginklus. Ši paroda – ne apie neišvengiamybę, bet apie nuolatinę transformaciją: kas iš tiesų vadovauja ir sprendžia, kur einame?

Edith Karlson kūriniuose gyvena nuolatinę kaitą įkūnijančios būtybės, priklausančios metamorfinei sričiai – trapiai, bet neišvengiamai, visada su vilties atspindžiu. Šios būtybės išsineria iš savo odos ir meta šešėlius ant sienų, nuolat mainosi, bėga nuo to, kas atrodo neišvengiama. Karlson parodos yra ir melancholiškos, ir kupinos vilties, persmelktos žaismingumo ir daugiaprasmiškumo – kaip ir pats gyvenimas.

Paroda „Marš!“ – pirmasis tokio masto Karlson kūrybos pristatymas Lietuvoje. Tai specialiai šiai progai sukurta vietai pritaikyta instaliacija.

Edith Karlson (g. 1983) – viena žymiausių šiuolaikinių Estijos skulptorių, garsėjanti provokuojančiomis, emocionaliomis ir techniškai preciziškomis didelio mastelio instaliacijomis. Jos kūriniai atskleidžia dvilypumą, kylantį iš buvimo tiek menininke, tiek visuomenės nare. Kurdama animalistines ir antropomorfines figūras Karlson nagrinėja žmogaus instinktus, slypinčius po civilizacijos paviršiumi.

2024 m. Karlson atstovavo Estijai 60-ojoje Venecijos bienalėje (La Biennale di Venezia) su paroda „Hora lupi“, pristatyta Santa Maria delle Penitenti bažnyčioje. Parodoje ji nagrinėjo primityvius žmogiškuosius instinktus – jų banalumą ir ištaigingumą – kartu keldama klausimą, ar įmanomas atpirkimas pasaulyje, kuris jo nenusipelnė.  Tarp pastarojo meto reikšmingiausių jos parodų: „Return to Innocence“, Estijos šiuolaikinio meno muziejus, Talinas (2021); „Roots and Ruins“, „Temnikova & Kasela“ galerija, Talinas (2020); „Sisters“, kartu su Mall Paris, Talino kunsthalė (2019–2020); „Do Come in, the Door is Open!“, kartu su Mary Reid Kelley ir Eva Mustonen, KUMU meno muziejus, Talinas (2019–2020).

Maria Arusoo – kuratorė ir dramaturgė, nuo 2013 m. vadovaujanti Estijos šiuolaikinio meno centrui (CCA) bei einanti Estijos paviljono Venecijos bienalėje komisarės pareigas. Arusoo yra dirbusi vizituojančia dėstytoja Estijos dailės akademijoje ir Čikagos meno instituto mokykloje (SAIC), publikavusi tekstų pagrindiniuose Estijos kultūros leidiniuose. Redagavo CCA, „Lugemik“, „Sternberg Press“ ir „Mousse“ leidžiamas knygas bei katalogus. Ji taip pat yra žurnalo „A Shade Colder“ bendraįkūrėja. Tarp naujausių projektų: Estijos paviljonas 60-ojoje Venecijos bienalėje su Edith Karlson paroda „Hora Lupi“ (2024); melanie bonajo paroda „When Body Says Yes“ KUMU meno muziejuje (2024); meno festivalis „Sequences“ įvairiose Reikjaviko institucijose (2024). Šiuo metu Arusoo rengia Merike Estnos personalinę parodą Estijos paviljonui 61-ojoje Venecijos bienalėje 2025 metais.

Organizuoja: Sapiegų rūmai

Partneris ir koprodiuseris: Estijos šiuolaikinio meno centras

Finansuoja: Estijos kultūros ministerija / Estijos kultūros taryba

Rėmėjas: „Corner Hotel“