Balandžio 27 d. 17 val. Sapiegų rūmų Renginių salėje skambės sutartinės. Profesionali sutartinių giedotojų grupė „Trys keturiose“ atliks įvarių žanrų giedamas, šokamas, skudučiuojamas, lumzdžiuojamas sutartines ir joms artimą polifoninę muziką. Šiame koncerte bus giedama a cappella – be jokių „priedų“. Toks giedojimas – tai nuolatinė kartotė, tarsi „ano laiko“ re-aktualizacija.
„Sapiegų rūmuose siekiame sukurti erdvę skirtingoms meno formos, įvairių laikotarpių kultūrai pažinti. Šis koncertas – nuostabi galimybė pajausti archaikos ir šiuolaikybės sąsajas, suprasti kultūros formų tęstinumą ir tradicijos gelmę“, – sako Gintautė Žemaitytė, Šiuolaikinio meno centro Sapiegų rūmų padalinio vadovė.
Praeities atspindžiai ir atgarsiai sutartinėse
Garso ir vaizdo menai vis dažniau susilieja, tačiau iš tikrųjų šis ryšys siekia senus laikus ir gali būti siejamas su pirminiu meno sinkretizmu, senovinėmis pasaulėžiūromis ir cikline laiko samprata, būdinga daugeliui kultūrų. Tokios ištakos nulėmė bendrus kūrybos principus. Pavyzdžiui, rastro – iš smulkių taškų sudaryto vaizdo – principas tradicinėje tekstilėje primena optinio meno kūrinius.
„Žiūrėdamas į meno kūrinį, beveik tapačiai kaip ir į tradicinius audinius, stebėtojas pamažu pasineria į begalinę trimatę kūrinio erdvę, tarsi ištirpsta joje. Tas pats pasakytina ir apie sutartines bei skudučių polifoninę muziką – nuolatinio trumpų struktūrų pasikartojimo, savotiško pavienių garsų (atitinkančių taškus ar dėmes vizualiajame mene) mirgėjimo, raibuliavimo dėka klausytojas yra įtraukiamas į begalinį laiką, panardinamas į beribę skambesio erdvę, kurioje iškyla tam tikros muzikinės suvokimo vizijos ir iliuzijos. Ilgiau klausantis skudučiuojamų kūrinių, atskirų skudučių partijų ritmo formulių nebesigirdi – jos tarsi „ištirpsta“, susilieja į vieną visumą, savotišką „skambančią erdvę“. Visa tai sukuria nenutrūkstamo judėjimo, mirgėjimo iliuziją, artimą optinio meno estetikai. Geometriniai lietuvių tekstilės raštai – tarsi netiesioginė šios muzikos „vizualizacija“, – sako „Trys keturiose“ vadovė Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė.
Sutartinės gimimas čia ir dabar
Grupės narėms, siekiančioms perprasti archajiškos sutartinių giedojimo tradicijos kalbą, itin svarbu susikaupti ir visiškai pasinerti į giedojimą. Tai bendro „alsavimo“, muzikos ir dvasinės vienybės kūrimas. Kiekvienas atlikimas – vis kitoks, priklausantis nuo aplinkos, publikos bei daugybės išorinių ir vidinių veiksnių. Net tos pačios sutartinės po kurio laiko skamba kitaip, atnešdamos naują patirtį ir suvokimą.
„Sutartinių giedojime – jų kūryboje čia ir dabar – pati viena giedotoja nieko nereiškia. Sutartinė gimsta tik bendro visų giedotojų sutarimo dėka. Sutartinių „kūrybos“ patirtis čia ir dabar yra esminė – sutarimas gali įvykti arba ne. Vadinasi, ir pati sutartinė gali giedojimo metu „gimti“ (būti „sukurta“) arba ne“, – teigia grupės „Trys keturiose“ narės.
Apie atlikėjas
„Trys keturiose“ – profesionali sutartinių giedotojų grupė, vadovaujama etnomuzikologės Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės. Atlikėjos: Daina Norvaišytė (balsas, skudučiai), Eglė Sereičikienė (balsas, skudučiai), Rima Visackienė (balsas, skudučiai, lumzdeliai), Audronė Žilinskienė (balsas, skudučiai).
Grupė susiformavo dar 1982–1983 m. tuometinio M.K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos folkloro ansamblio sudėtyje. 1985 m. jau buvo išleista šios grupelės įgiedota vinilinė plokštelė „Sutartinės“. Grupės pavadinimu pasirinktas refrenas „trys keturiose“, dažnas sutartinėse apie linų darbus. Šis pavadinimas nusako ir giedojimo būdų įvairovę (trejinės, keturinės, trejinės keturiose), ir galimą giedotojų sudėties kaitą. Be to, trys keturi sakoma tuomet, kai imamasi bendro, sutartinai atliekamo veiksmo.
Koncertas „Sutartinės: archajinis minimalizmas“ vyks balandžio 27 d. 17 val. Sapiegų rūmų IV a. Renginių salėje.